Kartą draugė iš manęs nepiktai pasišaipė. Atseit, ji už mane turi ne tik daugiau batų, bet ir daugiau vyrų. Tąkart, žinoma, pyktelėjau. Pagalvojau, kad nėra čia ko girtis. Na, bent jau vyrų skaičiumi tai tikrai. Tačiau batų kitą dieną vis dėlto bėgau pirkti. Pasikvietusi į pagalbą kitą draugę, ištikimą tokių spontaniškų apsipirkimų patarėją. Išsimatavau kokias dvidešimt porų. Raudonų, violetinių, mėlynų, žalių ir geltonų. Aukštakulnių, "balerinų", princesiškų basučių, nusagstytų netikrais deimančiukais. Nusipirkau iš karto penkias patikusias poras. Toks didelis buvo tas noras nenusileisti draugei.
Su vyrais, turiu prisipažinti, nebuvo taip paprasta. Tuo metu kaip tik svajojau apie vestuves pievoje su savo "lordu" (pamenate, rašiau apie jį ir stiklo karoliukų žaidimus?). Jis mane vadindavo savo princese (o, kaip man tai patiko!). O aš visokiuose dalykuose ieškojau likimo siunčiamų ženklų ir patvirtinimų. Tekėti ar netekėti??? Visiškai pamiršdama, kad jis dar net nepabučiavo manęs. Bet argi tai svarbu? Kai kiekviename žingsnyje laukė ŽENKLAS.
Pavyzdžiui, vieną rytą parko tvenkinyje pamačiau visiškai baltą antytę (albinosę). Ženklas!!! Iššifravau, kad tai nenuginčijamas įrodymas, jog mano mylimasis - ypatingas, vienintelis toks visame pasaulyje. Kitą dieną tame pačiame parke virš galvos man praskriejo būrys ryškiai salotinių papūgų. Papūgos lietingame Londone? Ir dar ryškiai salotinės? Be jokios abejonės, ženklas!!! Jis reiškė ne ką kitą, o tai, koks nuostabus ir nepakartojamas, tiesiog tropikų spalvomis žėrintis gyvenimas manęs laukia su mano svajonių objektu.
Tuomet dar nežinojau, kad tos papūgos nuolatos gyvena mano minimame parke. Ir kad mano "lordas" jau visai netrukus bandys įgrūsti savo princesės koją į gerokai jai per mažą krištolo kurpaitę...
Ar pastebėjote, kad tos kurpaitės tokios nuobodžiai panašios viena į kitą? Tarsi pagamintos pagal tą patį nelabai vykusį kurpalį? Kaip ir vyrų reikalavimai tobulai moteriai. Kad būtų graži, protinga, truputį nepasiekiama, bet ir neužrietusi nosies. Kad nebūtų nusivylusi namų šeimininkė, bet, kita vertus, Barbės variantas taip pat nė iš tolo nepriimtinas. Kad pati nepasiduotų pagundai, būtų taiki ir atlaidi, pagal pareikalavimą - romantiška, kūrybiška ir paslaptinga. Po darbo - džiaugsminga ir žavi, buityje – ryžtinga ir sumani, lovoje - įsimylėjusi ir rūpestinga.
Kažkoks tarpinis variantas tarp Jackie O ir Michelle Obama, Angelinos Jolie ir Amelios iš Monmartro. Iš serijos, ieškau princesės, kuri būtų neprincesiška. Tiesą sakant, aš nežinau, ar tokių apskritai būna. Aš bent jau nė iš tolo iki tokių "netempiu".
O juk viskas būtų taip žymiai paprasčiau, pasaulis būtų toks žavingas, jei vyrus būtų galima rinktis tarsi batus (mieli vyrai, tik neįsižeiskite, prašau, čia tiesiog gryna empirika, na, suprantate, diskusijos dėlei)...
Pirma, visada žinotum, kur jų ieškoti. Prireikus (ar šiaip pramogai), tuoj pat eitum į specializuotą parduotuvę, kur viskas tvarkingai sudėliota į lentynas. Pagal kojos dydį. Taigi, jei tavo numeris 39, negaištum laiko dairydamasi į 37 dydžio batelius. Kad ir kokio nuostabumo jie bebūtų. Sutaupytum daug brangaus laiko. Ir nervų.
Antra, pasimatuotum ir priimtum griežta logika pagrįstą sprendimą. Jokių emocijų - padėtum į šoną, jei spaudžia, jei nepatogi pakulnė, jei negrabiai susiūta, jei veržia dirželis...
Na gerai, galbūt kartais pasiduotum silpnybei ir suklystum. Neatsispirtum pagundai nusipirkti svaiginančius aukštakulnius, net jei nemoki su jais vaikščioti. Arba net jei mieste, kuriame gyveni, nėra lygiai asfaltuotų šaligatvių. Bet tokius bet kada galėtum nugrūsti į spintos gilumą. Be jokio sąžinės graužimo. Nebijodama būti pasmerkta visuomenės...
Grįžtant prie princesių, neseniai vienas toks "princas", beje, labiau panašus į varlę, prisigretino prie mūsų smagaus draugių būrelio viename Vilniaus bare, ir tiesiai šviesiai išrėžė, kad ieško moters, kuri būtų "protinga, graži ir daug gertų". Ar tarp mūsų būtų tokių? Vos susilaikiau garsiai jam į akis nenusijuokusi, kad jo siūloma kurpaitė - akivaizdžiai prastai pasiūta. Smarkiai suabejojau, ar jam pavyks kam nors ją įsiūlyti, net jei idealiai tiktų.
Tuo tarpu vienas nuolatos nelaimingas mano gerbėjas (iš Mamos Čiolės laikų) prieš kelias dienas išrėkė į telefono ragelį, kad jei ir toliau elgsiuosi kaip princesė, cituoju, "garantuotai" liksiu senmergė. Nepaprastai riteriška iš jo pusės. Gal tuomet jau geriau vaikščiosiu basa, nei priimsiu jo pasiūlymą. Tegul ir žibantį Swarovski kristalais...
Nuotraukos: flickr.com
chi :) šitas įrašas man patiko labiausiai! :) ta proga einu šiandien pasidaryti pedikiūro, kad būtų taip gražu, jog ir kurpaičių nesinorėtų autis... :)))
AtsakytiPanaikinti